Labai džiaugiuosi, kad jau mintys ir idėjos nebetelpa mano galvoje, tad startuoja mano tinklaraštis, kuriame dalinsiuosi grafinio fasilitavimo patirtimis, realybėmis, iššūkiais ir idėjomis, griausiu ir statysiu mitus apie šią, dar Lietuvoje mažai atrastą veiklą.

Tad first things first, pirmasis mano įrašas apie klausimus, kurie kyla tiems, kurie nesusidūrė su grafiniu fasilitavimu savo darbe. Su laiku bus pildoma.

Pradėsiu nuo klausimo, su kuriuo susiduriu tiek verslo susitikimuose, tiek draugų vakarėliuose.

– Aš esu grafinė fasilitatorė.

– Aha…aha… O kas tai yra? Ką tu darai?

Kas kart sustoju sekundėlei, ir vis bandau sujungti atsakymą su pašnekovo ekspertinėmis sritimis ar patirtimis.

Bet jei paprastai – tai aš piešiu įvairių formatų renginiuose, tiek verslo, tiek NVO, tiek institucijose, fiksuodama tai, kas buvo pasakyta. Visa tai vyksta arba skaitmeniniu būdu (naudoju planšetę, skaitmeninį rašiklį), arba markerius ant didelių formatų lapų.

Tai, ką pasako pranešėjai, dalyviai ar moderatoriai perteikiami vienoje vietoje sujungiant raktines frazes, simbolius, metaforas į tam tikras logines sekas (kaip informacija išdėliojama, sugrupuojama ir pan.). Ir visa tai vyksta realiu laiku, čia ir dabar. Tai ir yra unikalu – kad žmonės dalyvaujantys procese, geriau supranta, įsimena kas vyksta – nes vizualai atsiranda tuomet, kai įgarsinama idėja.

Su vizualiu fasilitavimu yra šiek tiek kitaip: čia jau pečius dažniausiai suremia bendro tikslo link bent du žmonės – proceso moderatorė(ius) ir grafinė fasilitatorė(ius). Kartu ieškomi sprendimai kaip panaudoti įvairius vaizualius įrankius tam, kad procesas būtų sklandesnis, kad idėjos nepasimestu vertime, kad būtų užtikrinamas tęstinumas. Ir svarbiausia – kad žmones pradėtų mąstyti su rašikliu, ne tik su savo galvomis. Daugiau įgalinimo, daugiau interaktyvumo, daugiau kolektyvinės atminties.

Fasiliatvimo sritis dar kur kas mažiau paklausi Lietuvoje. Turit idėjų savo organizacijoje, kur tai galėtų būti naudinga? Susisiekit, paeksperimentuosime.

Oi, tai tu esi dailininkė? Turbūt nuo mažens pieši…

Aš tikrai nuo mažens mėgau spalvinti, kažką keverzoti. Man labai patiko spalvos, visokios formos, iki šiol mano akis patraukia visokie įdomūs raštai (gal dėl to Lisabona yra mano svajonių miestas – jei kada apsilankysite atkreipkite dėmėsį į plytelių, kurios dengia pastatų sienas, raštus…mmm….). Tačiau kalbant apie vaikystę – niekada neturėjau talento, niekada nelankiau meno mokyklos, iki pat 2016 metų savo darbe vizualius įrankius naudojau labai intuityviai. Kol specialiuose mokymuose, kur sutikau savo vizualumo sensėjų Pierpaolo Baressi, nesupratau, kad tai yra technika. Ir jos galima išmokti pasipraktikavus.

Nežadu, kad kiekvienas gali tapti grafiniu fiksatoriumi (nes ten reikia daug daugiau įgūdžių, tokių kaip kontekstualus mąstymas, geri klausymosi įgūdžiai, greita reakcija, gebėjimas apjungti informaciją, gera raiška, jautrumas trapkultūriškumo aspektui ir pan., o šiuos įgūdžius aš įgijau su 10 metų praktika mokymų srityje). Tačiau garantuoju, kad savo asmeninius užrašus pradėti vizualizuoti tikrai nėra sudėtinga! Tikslas – išmokti piešti kuo paprasčiau, greičiau ir aiškiau. Tai tokioj situacijoj peizažai netiks 🙂

Tai tavo darbas labai kūrybiškas! Kas tavo mūza?

Taip, iš tiesų, aš garsiai galiu sušukti – kad dirbu patį geriausią darbą pasaulyje, nes jį darau su meile, kai dirbu esu flow būsenoje, daug išmokstu kas kartą, turiu daug tobulėjimo galimybių šioje srityje ir man dar už tai moka.

Dirbdama šioje srityje ne tik sutinku daug įdomių žmonių, susipažįstu su įvairiomis organizacijų kultūromis ir procesais, naujomis temomis, bet svarbiausia esu naudinga galutiniams proceso dalyviams – konferencijų ir renginių dalyviams, idėjų generavimo procesų dalyviams, internautams ir visiems, kurie noriai fotografuoja, dalijasi vizualiais apibendrinimais si savo kolegomis ir draugais.

Mane įkvepia žmonės ir jų idėjos. Be jų, nebūtų ir man ką veikti.

Aha, o tai kas nutinka su tavo “piešiniais”?

Kaip visada sakau savo klientams – grafinis fasilitavimas atveria neribotas galimybes. Viskas yra įmanoma.

Jei kalbame apie vizualius minčių žemėlapius (piešinius), juos galima fotografuoti, skaitmenizuoti ir dalintis tiek renginio metu, tiek po jo (socialiniuose, tinkluose, ataskaitose, leidiniuose ir pan.). Labai dažnai fiziniai piešiniai lieka ir puošia ofisų sienas, ir toliau kviečia, net ir po ilgo laiko darbuotojus susitikti prie jų, diskutuoti, permąstyti tas idėjas kurios buvo kadaise pasakytos.

Aš siūlau ir kitokias paslaugas – pvz.: infografikų arba lankstinukų paslaugos, vizualių ataskaitų, kolektyvo susitarimų parengimas, siekiant paaiškinti naujoves, idėjas, vertybes, pokyčius. Tokia informacija ruošiama iš anksto, spausdinama arba tiesiog lieka skaitmenine versija.

Taip pat kuriu aiškinamuosius filmukus, kur piešinių ir video medijos pagalba perteikiamos ir paaiškinami įvairūs organizacijų ar jų paslaugų aspektai. Tokiu filmuku galima dalintis vidiniame tinkle, arba socialinėse medijose, pasilikti tinklapyje.

Dar viena populiarėjanti sritis – vidaus sienų vizualizavimas, siekiant sukurti tam tikrą atmosferą, perteikti darbovietės vertybes, misiją, viziją ir pan. Tai vizualizuota siena išlieka ilgam.

Kiti man kylantys klausimai jau susiję labiau su mitais apie grafinį fasilitavimą ir jo taikymą darbe. Apie tai ir bus mano kitas įrašas.

Su markeriu rankose,
Agnė, visualmind.lt